Šiandien tėvo diena, o aš esu dviejų dukrų (3 m ir 1 m.) tėvas.

Permetus akimis savo nedidelį tėvystės patyrimo stažą norisi pasidalinti keletu minčių.

  • Man tėvystė tai nuolatinis savęs peržengimas: mokymasis atidėti savo poreikius ir pasirūpinti savo vaikų poreikiais; mokymasis būti jautriu jų poreikiams ir interesams; mokymasis leisti joms būti visų pirma patogioms sau, o ne man. Tai išties nelengva. Tuo pačiu tai yra toks intensyvus nemokamas brandumo treningas.
  • Kasdieniuose išsiskyrimuose ir susitikimuose  su vaikais (juk reikia eiti į darbą), jaučiu kažką panašaus į egzistencinę kaltę. Niekada neskirsiu tiek dėmesio ir rūpesčio, kiek norėčiau aš ir mano vaikai.
  • Stebėdamas bėgiojančias ir viena kitą gaudančias dukreles, pastebiu kaip greitai jos auga. O mano smėlio laikrodyje smiltelės su vis didesniu pagreičiu bėga žemyn. Tokiomis akimirkomis jaučiu dėkingumą Gyvenimui ir žmonai už galimybę matyti savo laimingus žaidžiančius vaikus.

Sveikinu kolegas tėvelius su tėvo diena :)