Jauti, kad trūksta pasitikėjimo savimi? Gal buvo metas, kai savimi pasitikėjai, o dabar tai nežinia kur dingę? Tau nebeužtenka pažvelgti į save veidrodyje ir kartoti: „Aš galiu, aš galiu“? Keli sau aukštus standartus, kurių vis nepavyksta atitikti, ir tai pakerta menkiausią pasitikėjimo savimi daigą?

Vienas iš būdų, padedančių keliauti pasitikėjimo link, ‒ tai mėginti sukurti ryšį su savimi, pasitikėti savo subjektyvumu, ta vidine, ypatinga ir intymia realybe, kurioje gyvename maksimaliai tikrai. Siekis atitikti „obektyvius“ standartus dažnai mus supainioja ir trukdo pasitikėti tuo vidiniu pajautimu. Tad jau gali šiandien ar tiesiog dabar pradėti save tyrinėti, uždavęs sau klausimą: „Kaip aš jaučiu save savo gyvenime?“

Labai džiugu matyti, kaip klientai vis labiau pasitiki savo mintimis, savo jausmais, atranda savo vertybes ir išdrįsta pagal jas gyventi.

Šiandien C. R. Rogers’o, vieno iš įtakingiausių  JAV psichologų, žodžiai tampa ir mano patyrimo dalimi:

 „Stebėdamas savo klientus, ėmiau geriau suprasti kūrybiškus žmones.

El Grekas, pavyzdžiui, žvelgdamas į kai kuriuos savo ankstyvuosius darbus, turėjo suprasti, kad „geri dalininkai taip netapo“. Tačiau vis dėlto jis kliovėsi gyvenimiškąja savo patirtimi, savuoju vyksmu tiek, kad galėtų tęsti atskleisdamas savo unikalųjį pasaulio matymą.

Arba kitoje kūrybinės veiklos srityje Ernestas Hemingway’us tikrai suprato, kad „geri rašytojai taip nerašo“. Bet laimė, jis siekė tapti Hemingway’umi, tapti savimi, o ne atitikti kieno nors gero rašytojo sampratą.

Einsteinas, regis, buvo visiškai pamiršęs, kad geri fizikai negalvoja taip, kaip jis. Jis neturėjo tinkamo akademinio fizikos pasirengimo, tačiau užuot pasitraukęs tiesiog siekė tapti Einsteinu, apmąstyti savo paties mintis, būti autentišku savimi taip, kaip pajėgė.

Šis reiškinys būdingas ne tik menininkui ar genijui. Nuolat matydavau, kaip mano klientai, paprasti žmonės, imdavo kūrybiškai žvelgti į įvairias veiklos sritis, imdavo labiau pasitikėti tuo, kas vyko juose pačiuose, išdrįsdavo jausti savo pačių jausmus, gyventi tomis vertybėmis, kurias atrasdavo, ir išreikšti save tik jiems būdingais būdais.“