Nuoširdumas

Kaip sakė mano mylimas dėstytojas R. Kočiūnas, nuoširdžiu būti labai lengva – tiesiog sakai viską, kas šauna į galvą. Galvoju “durnas”,  ir sakau – “durnas”. Visgi, jei Tau kada teko atsidurti akis į akį su žmogumis, kuris yra toks be galo nuoširdus… Ir dar konfliktinėje situacijoje…. Na, bent jau aš nenorėčiau pakartoti to patyrimo.

Yra nemažas skirtumas tarp buvimo grubiai nuoširdžiu ir buvimo tikru su kitais. Psichologė Harriet Lerner savo knygoje “The Dance of Deception” (“Apgaulės šokis”) aiškiai atskiria šiuos du dalykus. Ji sako, kad nuoširdumas kartais gali reikšti mūsų necenzūruotus jausmus ir mintis, tuo tarpu, tikrumas reikalauja takto, laiko, pagarbos ir empatijos.

Lengviausi yra kraštutiniai pasirinkimai: „pykstu = šaukiu“ arba „bijau įskaudinti = tyliu“. Buvimas savimi kartais yra tarsi balansavimas ant lyno. Kartais tenka nemalonias tiesas išsakyti tam, kad išlikčiau teisingas sau pačiam, bet tuo pačiu tenka rūpintis ir kito jausmais bei išlikti pagarbiu.

O Tu kaip paprastai elgiesi: pasakai per daug ar per mažai? Parašyk komentaruose.